Nepaisant ne vienus metus trunkančių gražių kalbų apie kooperacijos svarbą ir plėtrą, situacija Lietuvoje iš esmės nesikeitė – ūkininkai kooperuotis neskubėjo, o įvairios iniciatyvos juos skatinti nusėsdavo stalčiuose. Kooperacija dažnam ūkininkui vis dar kelia nepasitikėjimą ir baimę, į konkurentą neretai žiūrima kaip į priešą, o ne į galimą partnerį. Taip pat stinga ir lyderių – žmonių, kurie idėja kooperuotis uždegtų aplinkinius ir juos sutelktų. O juk smulkiems bei vidutiniams ūkininkams, kuriems veikti rinkos sąlygomis tikrai nelengva, kooperacija atvertų visiškai naujas galimybes.

Šią savaitę Estijoje įvykusiame neformaliame Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities, afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos, tolesnio žemės ūkio ministerijų bendradarbiavimo.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus.

Praėjęs septynerių metų finansinis laikotarpis buvo dosnus ekologiškai ūkininkaujantiesiems – jų banko sąskaitas papildė beveik 166 mln. eurų ES paramos. Ekologinio ūkininkavimo plėtra yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiklos prioritetų, tačiau, įvertinus finansines galimybes, 2017 m. naujos paraiškos išmokoms gauti nebebus priimamos. Ūkininkai kviečiami dalyvauti įgyvendinant kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones arba pasinaudoti valstybės biudžeto pagalba.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir „Ūkininko patarėjo“ redakcija kviečia visuomenę švęsti Lietuvos atkūrimo šimtmetį  ir iki gegužės 1 d. siūlyti valstybės atkūrimo šimtmečio agrarinių akcentų idėjas.

Žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai raginami pasinaudoti Europos Komisijos (EK) pagalba savo produkcijos pardavimui ES ir už jos ribų skatinti bei naujų rinkų paieškoms. Kovo 16 d. Žemės ūkio ministerijoje specialiai surengtoje informacinėje dienoje naujausia informacija apie šios pagalbos priemones su Lietuvos maisto pramonės atstovais pasidalijo EK Išorinės komunikacijos ir pardavimų skatinimo politikos skyriaus vadovė Lene Naesager.

Nuo vakar šalyje jau leidžiama tręšti laukus mėšlu ir srutomis. Atsižvelgus į tai, kad meteorologinės sąlygos daugelyje šalies regionų yra palankios aktyviai augalų vegetacijai prasidėti, aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu šiemet skleisti laukuose mėšlą ir srutas galima nuo kovo 15 d. iki lapkričio 15 d. Pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus tai leidžiama daryti nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.

2017 m. vasario mėnesį vidutinė natūralaus (4,29 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 297,2 Eur už t. Per vasario mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 2 proc. (š. m. sausį ji buvo 303,2 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, sumažėjo 1,3 proc. ir buvo 236,3 Eur už t.

Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį smuktelėjo žemyn 2 proc. iki 297 eurų už toną - tai pirmas kainos sumažėjimas po septynių mėnesių augimo. Ekspertų vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje turėtų dar mažėti - įtakos tam turės sezoniškumas bei eksporto rinkose pingantys pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėse biržoje. 

Tradiciniai amatų centrai šiandien traukia ne tik užsienio turistus, bet ir lietuvius, besirenkančius pažinti savo kraštą, jo istoriją bei tautinį paveldą.  Amatų centrai tampa vis populiaresni ir tarp moksleivių – daugėja edukacinių programų, kurių metu galima ne tik susipažinti su senosiomis tradicijomis, bet ir patiems išbandyti amatus: akmentašybą, vėlimą, verpimą ar žvakininkystę, pasiūla. Pagrįstai galime didžiuotis ir savo tautiniu paveldu, amatais, kurie yra įtraukti į UNESCO žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą: sutartinėmis, dainų šventėmis ar kryždirbyste.

ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ateityje turi išlikti stipri, o finansavimas jos keliamiems tikslams pasiekti – adekvatus. Tokios vieningos išvados buvo pasiekta Lenkijoje surengtoje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės Europos šalys bendrosios žemės ūkio reformos akivaizdoje“, kuri yra viena svarbiausių šios šalies iniciatyvų, skirtų kaimo plėtrai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai, siekdami įsitikinti, kaip ūkininkai laikosi reikalavimų, kovą pradėjo ūkių patikras. Norėdami padėti ūkininkams pasiruošti valdomų ūkių patikroms bei išvengti pažeidimų, atkreipiame dėmesį į svarbiausius reikalavimus ir naujausius taisyklių pakeitimus

Siekdami, kad išmokos kuo greičiau pasiektų ūkininkus, agentūros specialistai skuba atlikti ūkių patikras. NMA Kontrolės departamento darbuotojai planuoja aplankyti 3 000 ūkių, kurių metu bus tikrinama, kaip laikomasi susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas taisyklių. Taip pat bus tikrinami pieno ūkių valdytojai, siekiantys susietosios paramos už pienines karves.

Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės.

Susitikęs su žemdirbiais žemės ūkio ministras Bronius Markauskas labai dažnai sulaukia klausimų apie vadinamuosius „sofos“ ūkininkus – žemės savininkus, kurie nors ir turi ūkininko pažymėjimus, tačiau apie žemdirbystę net nemąsto, o išmokas ima drąsiai.

Pasak žemės ūkio ministro, „sofos“ ūkininkai ne tik kiršina ūkininkų bendruomenę, bet ir meta šešėlį visam šalies žemės ūkiui, todėl ištraukti juos į dienos šviesą – vienas prioritetinių uždavinių.

Šiandien Vyriausybė Žemės ūkio ministerijos siūlymu priėmė sprendimą gelbėti nuo bankroto uždarąją akcinę bendrovę ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, padidindama jos įstatinį kapitalą.

Valstybė numato į bendrovę investuoti 199 837,80 Eur. Minėtosios lėšos bus naudojamos daliai bendrovės įsiskolinimų padengti, atsiskaitymui su bendrovės darbuotojais ir jos gyvavimo palaikymui iki kol bus privatizuota.

Ugdymo įstaigos, norinčios 2017–2018 metais dalyvauti populiariojoje Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje, turėtų suskubti: š. m.  kovo 10 d. baigiamos rinkti paraiškos.

Lankydamasis Briuselyje, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Europos Komisijos (EK) aplinkos ir jūrų reikalų komisaru Karmenu Vella. Susitikimo metu aptartas pasirengimas ES paramos laikotarpiui po 2020 metų ir aktualios problemos, su kuriomis susiduria tolimuosiuose rajonuose žvejojančios Lietuvos įmonės.

Tokijuje prasidėjo Tarptautinė maisto produktų ir gėrimų paroda „Foodex Japan  2017“, kurioje, pasak Lietuvos delegacijos vadovo žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, didžiulio susidomėjimo sulaukė Lietuvos jautiena.

Kovo 6 d. Briuselyje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Tarybos posėdyje, kuriame  Maltos iniciatyva buvo apsikeista nuomonėmis dėl efektyviausių būdų sprendžiant prioritetinius bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities klausimus.

Atsižvelgdama į pastaruoju metu vykusias diskusijas, Tarybai pirmininkaujanti Malta nustatė 6 prioritetus, kurių linkme turėtų būti orientuojamos tolesnės diskusijos dėl būsimos BŽŪP: tai atsparumo kūrimas, atsakas į aplinkosaugos iššūkius, investavimas į kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimą, kartų kaitos užtikrinimas, orientacijos į rinką išlaikymas bei ūkininkų pozicijos stiprinimas.

Kovo 1 dieną Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) direktorė Indrė Šidlauskienė, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys, Simno poskyrio vedėjas Vydas Baravykas ir kiti specialistai susitiko su Lenkijos žuvininkystės specialistais dr. Dareku Ulikovskiu ir Miroslavu N. Henke, atvykusiais iš Poznanės aptarti plačiažnyplių vėžių Astacus astacus (L) auginimo perspektyvų Lietuvoje bei Lenkijoje. Susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie situaciją, kuri pastaruoju metu susiklostė su šia Berno konvencijos saugoma vėžių rūšimi.

Tuoj pasirodys ankstyvosios šernų vados. Daugelis jų bus, ko gero, gausesnės nei įprasta, nes sėkmingai peržiemoję žvėrys paprastai atsiveda daugiau jauniklių. Tačiau Žuvinto retosioms rūšims šernų gausėjimas nežada gero.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad vakar, vasario 27 d., Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8.

Nuo šiandien  Lietuvos gamintojai gali eksportuoti jautieną ir jos gaminius į Japoniją.

Jautieną eksportuoti leista trims Lietuvos įmonėms, kurios atitiko Japonijos veterinarijos reikalavimus: UAB „Utenos mėsa“ (Utena), UAB „Agaras“ (Balandiškių k., Biržų r.) ir AB „Krekenavos agrofirma“ (Mantvilonių k., Kėdainių r.).

Junginiai Arabų Emyratai (JAE) tampa svarbiu Lietuvos politiniu ir ekonominiu partneriu Artimųjų Rytų regione – keičiamasi aukšto lygio delegacijomis, vyksta verslo misijos, ieškoma kelių eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktus. Vasario 27 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dalyvavo Dubajuje vykstančioje tarptautinėje parodoje „GULFOOD 2017“ ir susitiko su JAE klimato kaitos ir aplinkos ministru dr. Thani Ahmed Al Zeyoudi aptarti lietuviškų maisto produktų eksporto galimybes į šią šalį.

 2017 m. sausio mėn., palyginti su 2016 m. sausio mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 12,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo 18,6 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 3,9 proc. – augalininkystės produktų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai – 34,3 proc. – padidėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos, kiaulių supirkimo kainos padidėjo 16,4, galvijų – 3, avių ir ožkų – 1,3 proc., tačiau pigiau supirkti paukščiai – 4,8 proc., kiaušiniai – 2,7 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia – 15,8 proc. – pabrango rapsų sėklos, kvietrugiai  pabrango 8,1 proc., rugiai – 5,9, kukurūzai – 3,2, kviečiai – 2,3 proc., bet atpigo baltagūžiai kopūstai – 40,1 proc., morkos – 36,9, grikiai – 22,3, obuoliai – 17,3, bulvės – 11,6, burokėliai – 9,1, ankštiniai augalai – 7,8, avižos – 5,9, miežiai – 1,7 proc.

Ūkininkai, siekiantys, kad jų pievų plotai būtų priskirti pievų plotams, skirtiems prekinės žolinio pašaro produkcijos gamybai, informaciją apie realizuotą produkciją turi pateikti VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui (ŽŪIKVC) iki šių metų kovo 1 d.

Ūkininkai, planuojantys įsigyti aukštos veislinės vertės ūkinių gyvūnų turėtų paskubėti – paraiškos įsigyti grynaveislių ūkinių gyvūnų  priimamos iki kovo 2 d.

Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti ūkininkus, siekiančius  pagerinti  mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandas, šių metų vasario 1 d. paskelbė paraiškų priėmimą. Paraiškos priimamos Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos pagal žemės ūkio valdos registracijos vietą. Paraiškos teikiamos Tarnybos vyriausiesiems specialistams – valstybiniams veislininkystės inspektoriams asmeniškai, per įgaliotą asmenį, per kurjerį arba registruota pašto siunta.

Artėjant kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiemet dar bus deklaruojama pagal senąjį vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemėlapį. Jis buvo taikomas ir praėjusiais 2016 metais. Naująsias didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribas Europos Komisija ruošiasi patvirtinti 2018 metais.

Vasario 23 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi. Susitikimo metu aptarti bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m., situacijos rinkose, žemės įsigijimo bei kiti klausimai.

Lietuvos pieno perdirbimo pramonė pernai pagamino mažiau produkcijos, tačiau dėl atsigaunančių eksporto rinkų šįmet tikimasi augimo.

Dėl išaugusios paklausos eksporto rinkose šiais metais pieno perdirbimo įmonės planuoja padidinti sviesto ir šviežių sūrių gamybą bei pardavimus.